Ugdymo aplinkos

Šiandien ugdomoji aplinka suprantama ne kaip pasyvi erdvė, o kaip atradimų, tyrinėjimų, aktyvios veiklos ir kūrybinė vieta vaikui ir jo sąveikai su kitais vaikais bei suaugusiais. Aplinka tarsi trečiasis pedagogas – po tėvų, šeimos aplinkos ir auklėtojų. Kiekvieną dieną darželyje vaikas auga, bręsta, žaidžia, išbando, pratinasi, mokosi. Jam reikalinga saugi, turtinga, funkcionali, kintanti, ugdanti aplinka. Pedagogai pasirūpina įdomiomis priemonėmis, kartais netradicinėmis. Siūloma priemonių įvairovė: nuo natūralių, gamtinių, specialiai pagamintų iki buitinių atliekų, padovanotų, atrastų ar perdirbtų.
Vaikams reikia laisvės. Laisvės išbandyti daiktus, daryti klaidas ir jas patiems taisyti. Laisvės patiems pasirinkti, kur ir su kuo naudoti protą, emocijas, kokius daiktus, priemones pasirinkti. Vaikui svarbu, kad jis jaustųsi laisvas, galintis pats pamatyti, paliesti, atrasti, sukurti ar "sukonstruoti" savąjį supratimą apie jį supantį pasaulį. Jis yra pats svarbiausias sau, savo gyvenimo veikėjas. Aplinka daro įtaką vaikų ir suaugusiųjų jausmams, pasitikėjimui savimi, santykiams, viso ugdymo(si) proceso sėkmei. Išorinė, lauko ugdymosi institucijos aplinka ir vidinė darželio, grupės aplinka sudaro sąlygas pajausti, išgyventi intensyvų, įvairiapusį, daugiasluoksnį vaiko buvimą pasaulyje.