„Velykų zuikutis staigmeną ruošia, Kiaušinį margutį ornamentais puošia“

„Pagranduko“ grupės ugdytiniai kartu su mokytojomis darželio vaikus sukvietė į šventinį rytmetį. „Linksmi viščiukai“, „išradingi kiškučiai“ ir „margaspalvės gėlytės“ sveikino visus su pavasario Velykų švente. Kiekvienos grupės vaikai atsinešė į salę savo dekoruotus „margučius“, juos pristatė, o vėliau jais papuošė darželio koridoriaus erdves.

2022-04-11 darželyje vyko respublikinio projekto „Lietuvos mažųjų žaidynės“ II etapas. Jame dalyvavo „Pagranduko“, „Varpelio“, „Saulutės“ ir ‚Linelio“ grupių vaikų komandos.

Estafetėse vaikai lavino vikrumo, orientavimosi, lankstumo, rankų tikslumo, ištvermės, koordinacijos gebėjimus, jautėsi komandos nariu, „sirgo“ už kitus savo komandos žaidėjus.

Žaidynių metu salėje vyravo linksma, palaikanti, entuziastinga ir draugiška atmosfera. Renginio pabaigoje darželio direktorė Jolanta ir mokytoja Gražina visus žaidėjus apdovanojo diplomais.

TESTAVIMAS

Ugdytiniams, atnešusiems pasirašytas sutikimo formas dėl dalyvavimo vykdomame testavime COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) įtarti ar diagnozuoti po turėto didelės rizikos sąlyčio, bus taikomas testavimas ugdymo įstaigoje pagal algoritmą savikontrolės greitaisiais antigeno testais (GAT): GAT iškart + GAT po 48 / 72  val. + GAT po 48 val. (testavimo išimtis taikoma persirgusiems asmenis, kai nuo teigiamo SARS-CoV-2 PGR / antigeno testo praėjo ne daugiau nei 90 dienų). Besitestuojantys ugdytiniai gali dalyvauti kontaktiniame ugdyme užtikrinant kontaktų ribojimą ir judėjimo apribojimą „mokykla – namai principu“. 10 dienų nuo paskutinės sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) dienos vaikai negali dalyvauti neformaliojo švietimo ar kitose veiklose, jei jose dalyvauja kitos ugdymo įstaigos vaikai, taip pat tokiems asmenims nerekomenduojama dalyvauti renginiuose, kitose žmonių susibūrimo vietose, rekomenduojama apriboti asmenų, su kuriais bendraujama, skaičių. Bendraujant su kitais asmenimis, tokie asmenys turi dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, laikytis saugaus atstumo ir kitų bendrųjų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) prevencijos priemonių.

Visuomenės sveikatos specialistė Rima Skučienė

“Dalinuosi savo įdirbiu, kuris skirtas vaikų (maždaug nuo 4/5 iki 7/8 metų amžiaus) išgyvenamam jauduliui sumažinti, kurį, mes suaugę, paprastai vadiname nerimu. Šioje istorijoje mažas berniukas pasakoja apie tai, kas vieną dieną jam nutiko. Ką jis darė ir kas jam padėjo. Paskaitykite šią istoriją vaikui garsiai, ramia balso tonacija, išlaikant pauzes. Paprašykite savo nerimaujančio vaiko, kad pabandytų susirasti saugią, jaukią vietelę, tada užsimerkti ir drauge su berniuku įsivaizduoti tai, apie ką jam pasakoja teta Zoja, t. y. pakeliauti mintimis. Atminkit, kad vieno karto nepakaks. Norint, jog vaikas išmoktų sumažinti nerimo lygį, reikia jį skatinti tai išbandyti/praktikuoti – dažnai ir nuosekliai”

Psichologė Jūratė Baliutienė

Grupė ,,Saulutė“ su mokytoja Rita Pileckiene dalyvavo tarptautiniame eTwinning projekte ,,Žiemos laikotarpio atspindys mūsų aplinkoje“( 2021 12 01- 2022 02 28).

Projekto tikslas.

Ugdyti vaiko kūrybiškumą, skatinti improvizuoti, eksperimentuoti, aktyviai dalyvauti renginiuose, būti aktyviems, savaip prisidėti prie tradicijų puoselėjimo. Pedagogus skatinti dalintis gerąja patirtimi, idėjomis, sukurti jaukią aplinką, kuri ugdytų aktyvų kalendorinių švenčių, tradicijų dalyvį.

Dalyvaudami projekte „Žiemos laikotarpio atspindys mūsų aplinkoje“ pedagogai plėtojo bendravimą ir bendradarbiavimą elektroninėje erdvėje, bei tobulino  IKT naudojimo įgūdžius, dalinosi metodine medžiaga su kitais pedagogais. Ugdytiniai prisidėjo prie žiemos kalendorinių švenčių, jų tradicijų puoselėjimo, ugdė tautiškumą ir pilietiškumą, tobulino kūrybiškumo, meninės raiškos, socialinę ir emocinę kompetencijas.

SVEIKINAME mūsų darželio mokytoją RITĄ PILECKIENĘ, apdovanotą eTwinning kokybės ženkleliais už tarptautinius projektus.

Programos „eTwinning“ kokybės ženkleliai suteikiami mokytojams, vykdantiems puikius projektus programoje „eTwinning“. Jie pažymi, kad projektas pasiekė tam tikrą nacionalinį ir Europos standartą.

Mokytoja sukūrė ir įgyvendino eTwinning projektus „Saulutės“ grupėje „Viskas apie mane“  ir „Emocijų paletė“ .

Projektas „Emocijų paletė“ buvo ir metinio įstaigos projekto apie vaikų socialinių, emocinių gebėjimų ugdymą dalis. Jame dalyvavo ne tik „Saulutės“ grupės bendruomenė, bet ir „Pagranduko“ bei „Giliuko“ grupės ir jų mokytojos Aušra Pūdymaitienė, Alma Balčiulienė ir Birutė Venzlauskienė.

Džiaugiamės ir didžiuojamės šauniai dirbančiomis darželio mokytojomis.

RAŠAU NORĖDAMA PRIMINTI SAU IR JUMS VISIEMS

• Į pastarųjų dienų įvykius Ukrainoje reaguojame skirtingai: kažkas iš mūsų stengiasi išlikti ramūs,
  o kažkas yra jautresni: bijo, nerimauja. Kažkas iš mūsų yra labiau atjaučiantys, palaikantys, pasirengę
  padėti, o kai kas – siekia atsiriboti. Mūsų elgesys ir psichologinė savijauta priklauso nuo asmeninės
  patirties, savybių ir temperamento.
• Skleidžiamos informacijos gausybė mus lengvai įsuka į sumaišties ir nesaugumo pojūčių sūkurį.
  Todėl labai svarbu sąmoningai riboti informacijos kiekį bei ignoruoti žiniasklaidos šaltinius, kurių
  tikslas – didinti įtampą, kelti nerimą, įbauginti. Remkitės patikimais informacijos šaltiniais (atsakingų
  institucijų realiais duomenimis, tikrais faktais, oficialiais skaičiais) ir tokiu būdu apsaugokite save nuo
  klaidingų žinių, melagysčių.
• Labai žmogiška, kad girdėdami, matydami, kas vyksta kaimynystėje, įsitraukdami į diskusijas
  jaučiame padidintą nerimastingumą, išgyvename baimę dėl ateities. Negalime nejausti. Nėra nei
  blogų, nei gerų jausmų. Tik vieni iš jų malonūs, kiti – nemalonūs. Vieni silpnesni, kiti stipresni. Ir visi
  mus reikalingi bei prasmingi.
• Yra dvi žinios: viena iš jų pozityvi, kita – ne itin. Nerimas ir baimė – mūsų apsauginės emocijos,
  kurios signalizuoja, kad kažkas yra negerai, praneša apie galimą grėsmę, pavojų bei įgalina mus
  apsisaugoti, tinkamai veikti. Bėda yra tame, kad jų intensyvumas gali augti, didėti ir pasidaryti toks
  didelis, stiprus, jog pradės varginti, trukdys efektyviai elgtis, mąstyti. Tokiu atveju svarbu atpažinti
  patiriamus nemalonius jausmus ir neleisti jiems tapti didesniais, stipresniais už mus pačius. Kiekvienas
  mūsų turime pakankamai savireguliacijos gebėjimų, tik kartais to neprisimename ar nežinome.
• Taigi, ką galėtumėte daryti, kad psichologiškai būtų lengviau? Pirmiausia labiau susitelkime į
  dabartį, o ne ateities prognozavimą. Galvokime, kas vyksta Lietuvoje dabar (karo pas mus nėra, mes
  esame galingiausio politinio ir karinio aljanso NATO dalis, mūsų gyvenimas eina įprasta vaga), o ne
  kas gali būti/nutikti ateityje. Mūsų vaizduotė linkusi kurti baisias istorijas ir neturi ribų! Baimė,
  nerimas tik didėja nuolat mąstant „Kas bus, jeigu….“. Tai nežada nieko gero mūsų psichinei sveikatai.
• Prisiminkime ir/ar sužinokime būdų, kurie padeda mažinti patiriamų nemalonių jausmų
  intensyvumą ir praktikuokime tai. Pvz., bendraukime, užsiimkime joga, medituokime, atlikime
  kvėpavimo pratimus, atpalaiduokime kūno raumenis, sportuokime, pieškime, klausykime muzikos,
  melskimės, sveikai maitinkimės, skaitykime knygas, rašykime dienoraštį, mėgaukimės šiltoje vonioje,
  turimo gyvūno draugija ir t.t. Visiškai atsikratyti to, ką jaučiame – neįmanoma, o ir nereikia. Tačiau
  labai svarbu neleisti nemaloniai emocinei būsenai, savijautai „išbujoti mumyse“. Atminkime – vieno
  karto neužteks, kad pasijaustume geriau, ramiau. Tai reikia taikyti dažnai.
  Jei išbandėte visus galimus dalykus ir stebite, kad emocinė savijauta, ne tik, kad negerėja, o dar labiau
  prastėja – nelaukite. Kreipkitės pagalbos į psichinės sveikatos specialistus.

KAIP ELGTIS IR KALBĖTI SU VAIKU APIE KARĄ UKRAINOJE?

• Atminkite, kuo mažiau nerimausite, tuo vaikui šalia jūsų bus emociškai ramiau, saugiau. Būtent
  jūsų gebėjimas save kontroliuoti stresinėje situacijoje jam padės tokiam išlikti (jūs ramesnis – vaikas
  ramesnis).
• Prie vaikų iki 4 metų, geriau šia tema kalbėti mažai arba visai nekalbėti.
• Su vyresniu vaiku (kuriam jau natūraliai kyla klausimų) – nevenkite pokalbio apie karą, kad ir
  koks emociškai sunkus ir skausmingas jis būtų. Didžioji dalis vaikų vis tiek apie tai žino (mato,
  girdi). Neleiskite jam likti vienam su informacija, kurią jis gali netinkamai suprasti ir nesuteikite
  laisvės jo neteisingom interpretacijoms, neribotai fantazijai, nuo kurių jis gali kentėti kur kas labiau.
• Pasitikslinkite, kaip vaikas supranta tai, kas vyksta ir įsitikinkite ar jis pasiruošęs kalbėti apie
  tai: jei vaikas mažai žino ir tuo nesidomi (patikėkit yra vaikų, kuriems nuoširdžiai nerūpi, kas vyksta
  pasaulyje), tai ir nekalbėkite. Jeigu žino pakankamai, kiek jam reiktų žinoti jo metuose, tačiau nenori
  apie tai kalbėti – neverskite to daryti.
• Situacija yra neeilinė ir nenormali, todėl visi vaiko klausimai yra tinkami ir svarbūs. Pasistenkite
  atsakingai atsakyti į visus jam rūpimus klausimus ir tiek, kiek jam reikia žinoti pagal jo brandą,
  išsivystymo lygį, pažeidžiamumą, jo jau turimą informaciją (stenkitės apsaugoti vaiką nuo intensyvios,
  detalizuotos, prieštaringos, gąsdinančios informacijos sklaidos, žiaurių vaizdų iš karo zonos).
• Įdėmiai klausykite ir išgirskite ką sako vaikas, stenkitės pajusti, kokių dalykų vedinas, jis tai
  daro: ar jis įvardija konkrečias savo baimes, nuogąstavimus, o gal jam tiesiog labai įdomu, smalsu.
  Atsakymą į vaiko klausimą pakartokite tiek kartų, kiek reikės. Tai padės jam geriau suprasti ir
  nusiraminti. Jei nežinote ar negalite tinkamai atsakyti – nuoširdžiai pripažinkite. Pvz., „Atrodo, kad tu
  bijai/tau neramu/smalsu/įdomu ir aš tave suprantu. Nemeluosiu tau. Dabar aš nežinau atsakymo“.
• Kalbėkite ramiai, užtikrintai, trumpai ir aiškiai, paprastais, vaikui suprantamais žodžiais bei
  terminais.
• Pripažinkite faktus (nemeluokite), kad karas netoliese prasidėjo ir realistiškai paaiškinkite
  susiklosčiusią padėtį: kartais, kai kuriems žmonėms nepavykus susitarti, nutinka baisių dalykų. Ne
  visada ir įmanoma paaiškinti, dėl ko taip nutinka?
• Stebėkite situaciją ir aiškinkite vaikui, kas gali vykti artimiausiu metu/vyksta šiuo metu (pvz.,
  karinės technikos judėjimas).
• Atminkite, kad vaikas dažnai linkęs suasmeninti situacijas (ypač, jei jo mylimiausi žmonės yra
  glaudžiai susiję su kariuomene), todėl tokiam vaikui reikalingas ypatingas emocinis palaikymas ir
  dėmesys.
• Susilaikykite nuo neapgalvoto noro/impulso prognozuoti dramatišką ateitį, nuklysti į svarstymus
  apie galimas siaubingas pasekmes („Manau, kad ir mus Rusija gali pulti“ arba „Jei bus taip, tai…“): juk
  mes nežinome kaip bus.
• Ramindami vaiką išlikite objektyvūs, atskirkite ką galite kontroliuoti, o ko ne: negalite jam
  žadėti, kad mūsų šalyje niekada nebus karo, tačiau galite nuraminkite vaiką, patikindami, kad karas
  Lietuvoje nevyksta ir padėdami jam suprasti, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje yra daugybė
  protingų, stiprių žmonių, kurie rūpinasi šia situacija. Tiesiog pasakykite vaikui: „Yra žmonių, kurie
  padarys viską, kad apsaugotų mus, todėl tiesiog ramiai gyvenkime“.
• Laikykitės savo kasdienių įpročių, dienotvarkės, nes kuo daugiau aiškių, pasikartojančių,
  nuspėjamų dalykų vyksta kasdienybėje, tuo vaikas jaučiasi saugesnis, ramesnis.
• Būkite dėmesingi savo ir vaiko jausmams (priimkite visus savo ir vaiko kylančius jausmus, kad ir
  kokie jie stiprūs, nemalonūs ar gąsdinantys būtų). Jei bandysite slėpti, neigti, ignoruoti savo ir vaiko
  jausmus – jums abiem tai kels papildomą stresą, didesnę įtampą ir nerimą (net ir labai mažas vaikas tai
  pajus ir, labai tikėtina, kad jie pasireikš kita forma: galvos, pilvo skausmais, miego, valgymo
  sutrikimais, padidėjusiu prieraišumu prie suaugusiųjų ir panašiai).
• Stebėkite, kaip jūs ir jūsų vaikas elgiasi susiduriant su šiais jausmais, padėkite sau ir vaikui
  tinkamai juose išbūti, juos išgyventi. Kalbėkite apie tai su vaiku, rodykite kaip jums pavyksta
  orientuotis savo jausmuose (atpažinti, įvardinti ir priimti). Mokykite, kaip jis galėtų pasirūpinti savo
  emociniu pasauliu, kad pasijaustų geriau, Pvz., kai neramu „Užsimerk. Įsivaizduok didelį tamsų
  debesį. Dabar giliai įkvėpk per burną, išpūsdamas pilvą. Trumpam sulaikyk kvėpavimą, galvok apie
  debesį. O dabar iš visų jėgų išpūsk orą per nosį įsivaizduodamas, kad veji kiek galima toliau šį nerimo
  debesį! Pakartok tai 3 kartus. O dabar galima pasikviesti ir skaisčią, šiltą saulutę”. Kartu ieškokite kitų
  būdų, kaip sau padėti atstatyti ramybę, saugumą.
• Pasistenkite išlikti nuoseklūs, nes vaikas labai pastabus ir greitai supras, kad jūsų kalba neatitinka
  elgesio (pvz., jei sakote vaikui „Nėra ko bijoti/reikalo nerimauti“ ir tuo pat metu sukaupiate dideles
  maisto atsargas, vaikas gali pradėti abejoti tuo, ką jam sakote ir nebepasitikėti jumis ateityje).
• Padėkite vaikui suprasti, kad jūs nors ir negalite sustabdyti karo Ukrainoje, tačiau galite kitaip
  padėti šiai šaliai. Pvz., nupiešti piešinį, parašyti laišką, paremti finansiškai, paaukoti vaikams
  nusiraminti padedančių žaislų, kitų daiktų ir panašiai.

Parengė darželio psichologė Jūratė Baliutienė remiantis šiais informacijos šaltiniais:
1. http://www.pvc.lt/lt/naujienos/728-kaip-su-vaikais-ir-paaugliais-kalbetis-apie-kara-ukrainoje
2. https://www.facebook.com/vilniausrPPT/