Rugsėjo 28 – spalio 2 dienomis Kauno lopšelio-darželio „Klumpelė“ mokytoja Renata Rudžionienė ir direktorė Jolanta Bitvinskienė dalyvavo tarptautinio „Erasmus+“ mobilumo projekto Nr. 2026-1-LT01-KA122-SCH-000404527 mokymuose Malagoje (Ispanijoje). Mokymų tema – „Mokytojų kompetencijų stiprinimas siekiant ugdymo kokybės gerinimo Kauno lopšelyje-darželyje „Klumpelė“. Viena iš pagrindinių nagrinėtų temų –žaidybinimas (gamification) ugdymo procese.
Mokymuose dalyvavo pedagogai iš Austrijos, Portugalijos, Estijos ir Lietuvos. Susitikimas prasidėjo draugišku ir žaismingu dalyvių, jų atstovaujamų šalių bei ugdymo įstaigų pristatymu. Tai buvo puiki galimybė susipažinti, dalytis patirtimi, atrasti bendrų idėjų ir užmegzti naujus tarptautinius profesinius ryšius.
Tarptautinė patirtis, bendradarbiavimas ir naujos idėjos prisidės prie ugdymo kokybės gerinimo bei inovatyvių ugdymo praktikų plėtojimo Kauno lopšelyje-darželyje „Klumpelė“. Žaidybinimas (gamification) – tai žaidimo elementų taikymas ne žaidybinėje veikloje, siekiant padidinti vaikų motyvaciją, įsitraukimą ir norą mokytis. Mokymų metu susipažinome su žaidybinimo principais ir jų taikymu ugdymo procese. Analizavome žaidimo elementų piramidę: komponentus, mechaniką ir dinamiką. Aptarėme, kaip taškai, iššūkiai, misijos, progresas, apdovanojimai ir grįžtamasis ryšys gali didinti vaikų motyvaciją ir įsitraukimą. Praktinės užduotys leido suprasti, kaip žaidimo elementus pritaikyti ne tik žaidžiant, bet ir mokantis.
Didelę mokymų dalį sudarė Kagan bendradarbiavimo struktūros. Susipažinome su PIES principais: teigiama tarpusavio priklausomybe, asmenine atsakomybe, lygiomis dalyvavimo galimybėmis ir vienalaikiu bendravimu. Praktikoje išbandėme įvairius metodus. Šios struktūros padeda užtikrinti, kad į veiklą įsitrauktų kiekvienas vaikas, o mokymasis vyktų per bendravimą ir bendradarbiavimą.
Mokymuose analizavome skirtumą tarp tradicinio mokymo ir aktyvaus mokymosi, kai mokinys nėra tik informacijos gavėjas, bet pats dalyvauja mokymosi procese. Aptarėme mokytojo vaidmens kaitą – nuo „žinių perteikėjo“ iki mokymosi proceso organizatoriaus, pagalbininko ir vedlio. Praktinės veiklos parodė, kaip klausimai, diskusijos, darbas poromis ir grupėse gali skatinti mokinių aktyvumą.
Domėjomės, kaip ugdymo procese stiprinti mokinių motyvaciją ir emocinį įsitraukimą. Gilinome žinias autonomijos, kompetencijos ir ryšio su kitais svarbą. Taip pat nagrinėjome, kaip iššūkiai, misijos, pasiekimų žymėjimas, pasirinkimo galimybės ir pozityvus grįžtamasis ryšys gali skatinti norą mokytis.
Mokymuose buvo pristatytos praktinės kalbinio aktyvinimo strategijos. Išbandėme „Rally Robin“ kaip kalbos apšilimo veiklą, kai dalyviai poromis atsako į mokytojo klausimus, turi laiko pagalvoti ir paeiliui dalijasi savo mintimis. Šis metodas gali būti pritaikomas ir ikimokykliniame ugdyme, naudojant paprastus klausimus, paveikslėlius ir žodyno užduotis.
Susipažinome su „Genially“ ir kitomis skaitmeninio ugdymo galimybėmis. Analizavome, kaip kurti interaktyvias užduotis, vizualizacijas, žaidybines veiklas ir mokymosi scenarijus. Skaitmeninės priemonės gali padėti vaikams mokytis per vaizdą, pasirinkimą, veiksmą ir grįžtamąjį ryšį.
Mokymų metu daug dėmesio skirta praktiniam patyrimui. Dalyviai dirbo komandose, sprendė užduotis, kūrė konstrukcijas, diskutavo ir pristatė rezultatus. Tokios veiklos parodė, kad mokymasis tampa prasmingesnis, kai žmogus ne tik klausosi, bet ir pats veikia, kuria, išbando ir reflektuoja.
Mokymų metu nuolat buvo skatinama reflektuoti savo mokymosi patirtį ir galvoti, kaip naujas strategijas pritaikyti savo ugdymo aplinkoje. Dalyviai dalijosi idėjomis, aptarė mokymo situacijas ir ieškojo praktinių sprendimų. Tai padėjo susieti teorines žinias su realiu pedagogo darbu.
